Viska darau iš meilės

Aš taip augau ir pati taip elgiuosi. Hiperbolizuoju, kad nesu mačiusi ir patyrusi, bet tai buvo labai maža dalis sveiko ir kontryktyvaus santykio.

Pertraukinėju, patarinėju, dažnai atrodo kad aš geriau žinau, pradeda kalbėti o aš jau turiu nuomonye ir jau galvoje žinau ką atsakysiu, nejaučiu savo ribų, o kai jas jaučiu gėda apie tai pasakyti, o kas jeigu nesilaikys net kai pasakysiu ar išjuoks, nuteisiu kita, nuneigiu kito ir savo jausmus, neprisiimu atsakomybės.

Visa, tai aš patyriau ir buvo mano kasdienybė. Kaip aš galiu būti kitokia jei visa aplinka būtent tokie. Net iš daugelio mokytojų nemačiau sveiko pavyzdžio (galėčiau tik dvi įvardinti).

Dabar aš santykį matau kitaip ir galiu jį kurti kitokį. Ir tai mano atsakomybė. Tai nėra lengva ir paprasta, bet jeigu yra noras sveiko ir harmoningo gyvenimo, tai neišvengiama. Tai ne tik santykis su kitais, bet ir su savimi 🤍

TU NE VIENA/S

IR TAI NE PASAULIO PABAIGA

JEIGU Į TĄ PAČIĄ SITUACIJA PASIŽIŪRĖTUM LYG TAI NUTIKO KAŽKAM KITAM.

Kai neplauki su srove, o priešiniesi, nes manai, kad geriau žinai, atrodo, kad gyvenimas tau sukelia kančią ir skausmą.
Bet, o jei jis tavo pusėje, tau rodo ir visas galimybes suteikia ir tik jo planas geriausias tau.
Mes taip prisirišame prie idėjos, kaip visa tai turi būti ir atrodyti, kad kitam planui ar kita forma net neleidžiam egzistuoti.
Dabar kiti laikai, turim daug laisvės galim keisti darbus kas mėnesi. Ko protėviai nė nesuprastu tokių galimybių. Turbūt pasąmoningai dar sau neleidžiam ekspermentuoti, ieškoti, bandytis, nes visa tai vaidiname gyvenimo klaidomis. O tos klaidos ir yra didžiausi gyvenimo atradimai❤️

Kam laukti senatvės, kad suprasti, kad negyveni kaip nori?

Leisk savo vidiniam impulsui veikti, norėti ir daryti nors baisu, kad nepavyks

Geriau išdrįsti?
Ar gailėtis?

Lengviau dabar?
Bet sunku, kai jau per vėlu?

Pamatyti savo traumas ir programas jau didelis darbas. Įsivardinti, pripažinti, nuolat ją matyti. Nuo čia dideli pokyčiai prasideda. Rekomenduoju 💌

Norime suprasti kaip gyventi.
Bet iš tikro mes bijome gyventi...
Bijome save išgirsti
Nes kai girdėjome ir bandėme būti savimi
Netikome kitiems
Užaugome kūnu, bet ne psichika

O kaip Jums skamba pradėti leisti sau gyventi netobulą gyvenimą ?

Leisti sau nežinoti
Leisti sau būti kvailai
Leisti sau nusišnekėti
Leisti sau klysti
Leisti sau ,,negražiai atrodyti"
Leisti sau tingėti
Leisti sau pykti
Leisti sau negalvoti ką pagalvos.......................

O tiesiog gyventi netobulai, priimti ir pamilti tą netobulumą 🫶🌺

Kūnas nemeluoja

Įsiklausyk

Jo reakcija adekvati ir nieko neišsigalvoja

Protas dažnai nuneigia, nes mano, kad taip saugiau, juk taip išmokome