man NE pauzė

🔥„Aš savęs nebepažįstu.“🔥

Tai turbūt viena dažniausių frazių, kurias išgirstu kabinete.

Moterys pasakoja, kad jas pradeda erzinti dalykai, į kuriuos anksčiau net nekreipdavo dėmesio. Vyro kvėpavimas. Vaikų triukšmas. Kolegės klausimas. Ilga eilė parduotuvėje. Kartais atrodo, kad kantrybės tiesiog nebeliko.

Ir dažnai pirmoji mintis būna: „Kas su manimi negerai?“

🎆 Perimenopauzėje estrogeno kiekis ne tiesiog pamažu mažėja – jis svyruoja. Progesterono, kuris turi raminantį poveikį, dažnai lieka vis mažiau. Šie pokyčiai veikia smegenų sistemas, kurios dalyvauja reguliuojant nuotaiką, nerimą, miegą ir emocijų kontrolę. Todėl reakcijos gali tapti daug stipresnės nei anksčiau.

🎆 Bet yra dar viena svarbi pusė:

Perimenopauzė dažnai ne „sukuria“ problemas, o sumažina mūsų rezervą jas toleruoti. Tai, ką daugelį metų pavykdavo pakelti sukandus dantis, staiga tampa nebepakeliama. Kartais pyktis tampa ženklu, kad kūnas ir nervų sistema jau seniai gyvena per didelėje įtampoje.

Tai nereiškia, kad kiekvienas dirglumas yra hormonai. Kaip ir nereiškia, kad kiekviena moteris būtinai turi vartoti pakaitinę hormonų terapiją.

Tačiau jeigu nuotaikos pokyčiai atsirado kartu su kitais perimenopauzės simptomais – miego sutrikimais, ciklo pokyčiais, karščio bangomis, širdies permušimais, makšties sausumu ar smegenų rūku – verta į hormonus pažvelgti kaip į vieną iš galimų priežasčių.

🎆 Kartais geriausias sprendimas bus gyvenimo būdo pokyčiai, streso mažinimas, psichoterapija ar daugiau poilsio.

Kartais – menopauzės hormonų terapija, kuri daugeliui moterų reikšmingai pagerina ne tik karščio bangas, bet ir miegą, nerimą bei emocinį stabilumą. Jei nuotaikų bangos susiję tikrai su hormonais, šis gydymas turėtų būti pirmo pasirinkimo (kai nebepadeda gyvensenos ir kiti gyvenimo pokyčiai).

O kartais, jei diagnozuojama depresija ar nerimo sutrikimas, tikrai reikalinga ir terapija, antidepresantai ar kiti vaistai. Svarbu, ne spėlioti, o išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta.

💛 Jei pastaruoju metu pagaunate save galvojančią: „Anksčiau tokia nebuvau“, žinokite – jūs nesate viena. Galbūt laikas sustoti, pasižiūrėti plačiau ir ieškoti sprendimo? O kas padėjo Jums? ♥️

Viena iš didžiausių problemų perimenopauzėje: simptomai dažnai neatrodo „hormoniški“.

Moteris gali ateiti dėl niežtinčios odos, spengimo ausyse, širdies plakimo, burnos deginimo, peties skausmo ar smegenų rūko, ir net nepagalvoti, kad tai gali būti platesnio hormonų pokyčių paveikslo dalis.
Bet čia svaru: hormonų trūkumas ar svyravimai gali padėti paaiškinti daug, bet jie nepaaiškina visko. Ir tikrai ne viską automatiškai išgydo hormonų terapija.

Kartais reikia žiūrėti į miegą, kraujo tyrimus, skydliaukę, stresą, vaistus, kraujospūdį, širdies ritmą, klausą, burnos sveikatą ir kitas galimas simptomų priežastis.

Todėl tikslas nėra sau prisiklijuoti diagnozę iš Instagramo. Svarbu pradėti matyti ir dėsningumus.

Jei atsirado keli keisti simptomai vienu metu, verta ne tik gesinti juos atskirai, bet ir paklausti: ar čia gali būti dar kažkas? O jeigu viskas ištirta ir kitų priežasčių nėra, tai tikrai gali būti perimenopauzė 🙆‍♀️

Visada geriausia pasitarti su sveikatos specialistu! ♥️

🔥Niežėjimas ne visada yra pienligė!🔥

Nemalonus kvapas ne visada reiškia prastą higieną.
Sausumas ne visada yra "tik menopauzė ir susitaikyk".

O skausmas sekso metu nėra kažkas, ką reikia tiesiog iškentėti ar užpilti lubrikantais.

Intymūs simptomai gali turėti labai skirtingas priežastis: infekciją, mikrobiomos pokyčius, sausumą, hormoninius pokyčius, dirginimą nuo priemonių, vulvos odos ligas ar net nervų jautrumą.

Todėl svarbiausia ne spėlioti, bet atpažinti, kada galima stebėti ir švelniai padėti komfortui, o kada jau reikia gydytojo apžiūros ar tyrimų.

Ir labai svarbu pasirinkti tinkamas priežiūros priemones intymiai higienai. Be jokių nereikalingų kvapiklių ar neaiškių medžiagų, kurios gali pačios dirginti ir sukelti diskomfortą.

O kas su simptomais padeda jums? ♥️

***a Trimb Lietuva

Viena perskaityta knyga. Daugybė moterų žinučių. Ir vienas labai reikalingas pokalbis 💚

Kai Austėja pasidalijo įžvalgomis iš Mary Claire Haver knygos apie perimenopauzę, paaiškėjo, kad ši tema palietė kur kas daugiau moterų, nei galėjome įsivaizduoti.

Po jos įrašo daugybė jūsų pradėjo dalintis savo istorijomis, klausimais ir patirtimis. Būtent todėl nusprendėme susitikti ir pakalbėti šia tema gyvai (Instagrame LIVE, nuotoliu, kad visi galėtų išgirsti) ♥️

📅 Liepos 15 d. 18:00 kalbėsimės apie perimenopauzę, moterų sveikatą ir tai, kodėl tiek daug moterų metų metus nesupranta, kas vyksta su jų kūnu.

Kalbėsimės ne tik apie simptomus, bet ir apie tai, kodėl apie šį gyvenimo etapą vis dar kalbame per mažai, ką galime padaryti kitaip ir ką norėtume būti sužinojusios gerokai anksčiau.

Jei turite klausimų, parašykite juos komentaruose. Pasistengsime kuo daugiau jų aptarti gyvai. ❤️

🎆Ar žinojote, kad perimenopauzės ar menopauzės metu gali pradėti niežėti net ausys? 👂

Taip! Tai gali būti dar vienas, mažiau žinomas hormonų pokyčių simptomas.

Mažėjant estrogenų kiekiui, oda ir gleivinės tampa sausesnės, jautresnės, todėl kai kurios moterys pastebi ne tik odos ar galvos odos sausumą, bet ir ausų niežėjimą. Kuris gali laaaaaaabai erzinti 😬😬

Žinoma, ne kiekvieną kartą kalti hormonai – niežėjimą gali sukelti ir alergijos, egzema, infekcija ar kitos priežastys. Tačiau jei kartu atsirado ir kitų perimenopauzės simptomų, verta į tai atkreipti dėmesį.

💡 Kas gali padėti?
• Nedraskykite ausies ir nekiškite vatos pagaliukų giliai į ausies landą.
• Jei niežulys vargina nuolat, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
• Patikrintas triukas, kai labai erzina: kartais padeda nosiai skirtas steroidinis purškalas – nedidelį kiekį galima papurkšti ant ausų krapštuko ir labai atsargiai patepti tik niežtinčią ausies landos pradžią (nekišant giliai į ausį). Tai gali sumažinti uždegimą ir niežėjimą.

O dabar jūsų eilė 👇

Koks buvo keisčiausias simptomas, apie kurį niekas nebuvo įspėjęs, o vėliau paaiškėjo, kad jis susijęs su perimenopauze ar menopauze? 💜

https://www.15min.lt/v281422 Žiūrėkite laidą 👀👇

🌿Menopauzė gamtoje – itin retas reiškinys.

Šiuo metu tvirti moksliniai įrodymai rodo, kad ją patiria žmonės, žirafos, šimpanzės ir vos kelios banginių rūšys – orkos, belugos, narvalai bei trumpapelekiai grindos.

🎆Kodėl evoliucija „leidžia“ gyventi ilgiau nei trunka reprodukcinis laikotarpis?

Viena iš teorijų teigia, kad vyresnės patelės atlieka itin svarbų vaidmenį: perduoda patirtį, žinias ir padeda jaunesnėms kartoms.

Kitaip tariant – jų supergalia yra išmintis. 💜

Pastaraisiais metais atsirado duomenų, kad panašius procesus gali patirti ir šimpanzės. Mokslininkai taip pat tiria, kokį vaidmenį bendruomenėse atlieka vyresnės žirafų patelės.

Mokslas vis dar ieško atsakymų, tačiau viena aišku – patirtis gamtoje turi vertę!

Ar žinojai šį faktą?♥️

🎆Nė viena moteris neturėtų kentėti dėl sausumo, deginimo ar skausmo santykių metu🎆

„Man tikriausiai tiesiog reikia daugiau lubrikanto?”

Kartais taip ir yra.

Bet dažniau problema nėra tik drėgmės trūkumas, o tai, kad audiniai pasikeitė dėl estrogeno trūkumo.

Sausumas, deginimas, skausmas lytinių santykių metu, dažnesnis šlapinimasis ar pasikartojančios šlapimo takų infekcijos dažnai nėra atskiros problemos. Dažnai tai yra to paties proceso dalis.

Ir nors apie tai dažniausiai kalbame menopauzės metu, panašūs simptomai gali atsirasti ir kitose situacijose, kai organizme trūksta estrogeno.
Pavyzdžiui:
• po gimdymo, ypač žindant
• vartojant kai kuriuos hormoninius kontraceptikus
• esant ilgalaikei amenorėjai (kai mėnesinės kuriam laikui dingsta)
• po tam tikrų medicininių gydymų

Todėl ne kiekvienas sausumas reiškia menopauzę. Tačiau beveik visais šiais atvejais verta pagalvoti apie estrogeno vaidmenį ir gerą drėkiklį.

Vienoms moterims pakanka reguliariai naudojamų drėkinamųjų gelių (pvz.: Multi-Gyn Liquigel)

Kitoms geriausi rezultatai būna naudojant vietinį estrogeną (receptiniai preparatai).

Dažnai – derinant abu.

Svarbiausia žinoti, kad tai nėra problema, kurią reikia tiesiog priimti kaip „normalią amžiaus dalį“.

Ar buvote girdėjusi apie GSM anksčiau, ar ši sąvoka jums nauja?

Trimb Lietuva lietuva