Hair by Ayda

Kartais elementarus kruopštus atlikimas gali paslėpti
🩶 žilus
🩶 nuaugimą
🩶 tamsiais šaknis
Viskas priklauso kiek atidi detalėms esi pati ir kiek geba meistras išgirsti 🏆🤍❄️

Atsimenu pradžia buvo tokia baisi,- o kas jei nepavyks 🫣
Skaičiuojame jau septintus metus, pasimečiau net laike ⏱️⌛️
Atrodo visada čia dirbame kartu 🩵

Niekas jau nepamena, kada pirmą kartą atsirado Kelias.
Jis nebuvo pastatytas per vieną naktį – jis atsirado tyliai, kaip oras, kaip įprotis. O mes žmonės esame įpročio fanatai. Iš pradžių padėjo susigaudyti, vėliau ėmė nurodinėti, o galiausiai – spręsti.
„Kad būtų paprasčiau“, – sakė jie.
„Kad būtų saugiau“, – pridurdavo kiti.
Ir tada dalis jų patikėjo, nurimo, kita dalis net džiūgavo- nereikia galvoti!!!

Ilgainiui žmonės sutiko. Nes paprastumas ir saugumas jiems tapo svarbesni už tiesą.

Jonui dar vaikystėje atrodė keista, kad kiekvienas žmogus turėjo savo „kelio kortą“ – mažą įrenginį, kuris pulsavo, švietė ir rodė, kur žengti toliau. Be kortos negalėjai nei pirkti duonos, nei kirsti gatvės. Ji buvo ir pasas, ir kompasas, ir bilietas. Tačiau Jonui magėjo palikti jį namuose – sakydavo, kad nori pajusti, kaip yra - žengti be nurodymų.

Jo draugai nesuprasdavo.
– Tu juk gali pasiklysti! – kartą pasakė Tomas, kartu eidamas į mokyklą.
– Bet tik pasiklydęs gali rasti, – atsakė Jonas ir net nepastebėjo, kad šie žodžiai Tomui sukėlė siaubą.

Sofija žinojo, kad sūnus yra pavojingai kitoks. Ji matė, kaip sistemos mokytojai fiksuoja jo atsakymus, kaip ekranuose pažymimos raudonos eilutės prie jo vardo. „Per daug klausia. Per daug domisi. Per daug stiprus.“
Ji bijojo, bet kartu jautė pasididžiavimą – juk tik toks žmogus gali iš tiesų gyventi.

#2184

2184-ieji.
Tai buvo metai, kai žmonės jau nebeieškojo kelio – jie jį gaudavo ir jiems mąstyti netekdavo...
Koordinates įvedė kažkas kitas, o jie tik ėjo. Ir vis dėlto, net kai visas pasaulis žinojo, kur nueis, niekas nežinojo, kodėl.

Tuo metu gimė Jonas – berniukas, kuris, rodos, atsinešė savo „kodėl“.
Jo motina Sofija – tarsi iš praeities išklydusi siela – mokė jį skaityti knygas, kurios kvepėjo senumu ir tiesa. Buvo rašytos tikrų žmonių, emocijų ir kartais skausmo. Mokė atpažinti augalus pagal lapo formą, kvapą, o ne pagal ekrane užsidegusį pavadinimą. Mokė kurti žaislus iš nieko – tarsi primindama, kad didžiausia galia slypi gebėjime sukurti pasaulį iš trupinių.

„Žmogus be rankų – tik pusė žmogaus,“ – sakydavo ji. – „Žmogus be klausimų – tik šešėlis.“

Jonas klausė.
Kodėl lietus kvepia kitaip už miesto ribų?
Kodėl draugai bijo likti be ryšio?
Kodėl lengviausi dalykai dažnai pasirodo tokie netikri?

Jis mokėsi naudotis kompasu – ne tik tam, kad rastų šiaurę, bet kad suprastų, kaip išlikti, kai visi kiti pasiklydę. Jo rankos pažino akmens šiurkštumą, vandens šaltį, geležies svorį. Jis buvo stiprus – taip stiprus, kad net liga jo vengė.

Bet stiprybė šiame pasaulyje buvo įtarimo ženklas.
Toks berniukas galėjo tapti ir Iliada, ir Odisėja. O legendos – pavojingos.

Galbūt todėl ši istorija nėra vien apie jį. Ji – apie kiekvieną, kas vieną dieną atsibus ir supras, kad kelias, kuriuo eina, nėra jo paties ir drąsiai pasiryš ieškoti savojo.

Kartais reikia tiesiog atsigulti ant žemės, leisti sau nieko nedaryti ir pajusti – šviesa juk jau mumyse 🦋☀️
Man tai padeda pajusti keliolika kilometrų dviračiu 🚴🏽‍♀️ ir tada būtinai vanduo 🏊🏽‍♀️🧘🏽‍♀️
Aš myliu kurti grožį rankomis 💇🏼‍♀️💇🏼‍♀️💇🏼‍♀️Bet dar labiau – padėti moteriai prisiminti, kad ji jau graži 🧘🏽‍♀️
Šiandien gamta mane pripildo, rytojaus dienai, kai kūrybą siesiu su vienos iš jūsų plaukais 🧘🏽‍♀️🌊💇🏼‍♀️🎨
Su meile 💚
Ayda

Vieni drąsiausių pokyčių įvyksta kai to norime patys 🧡
Ilgą laiką gali visuomenė spausti, bandyti formuoti ir vis kitaip piršti nuomonę 🤨🤔🧐
….bet tik stipriai žinantis ko nori išliks su savimi ir ištikimas sau ☀️🦋
Šiame “brukalų “ laike sunku kartais ir suprasti kas tavo, o kas kitų 👀
Drąsiai 😍😍
🧡🧡🧡🧡

✨ Ar įmanoma būti matomai, bet ne garsiai?
🧐☀️Būti sekamai, bet be trendų?

Kūryba tyli 🧘🏼‍♀️🧘🏼‍♀️🧘🏼‍♀️
Tikra meistrystė nekalba daug apie save – ji kalba per rezultatą.
Džiugesį, kurį užkoduojame plaukuose, sunku išmatuoti like’ais ❤️❤️❤️
Tačiau jis matomas😍
Juntamas ir ilgiau nei 24 valandas 🦋🌸

Beveik suprantu, kad su tuo visų paradų aš nespėju 🤷🏽‍♀️ todėl siekiu kurti asmeninį ryšį 🤍🌹
Rekomendaciją iš lūpų į lūpas 👄💋
Ir visada, ne turinio spaudimą, jei jo nesinori, o spalvos balansą su pilnatve viduje 👩‍🦳👩‍🦰👩🏽
Tyla kartais garsesnė nei šauksmas.

Ir galbūt tai – naujas profesionalo matomumas 🧚🏻🧚‍♀️
Be filtrų. Be pozos. Tik darbas, kuris kalba pats🤍
Su meile,
Ayda 🌸

Sandra 🤍
Mūsų susitikimai ypač reti, bet visada prasmingi 🧘🏼‍♀️
Žilo plauko “bluuurrrras” technikoje 🦋☀️

Vida 🤍
Su Vida susipažinome man regis dar sniego buvo 🫣👀 ir tada aš sakiau - NE 🧐⛔️🫷
Tačiau link pavasario pabaigos Vida mane perkalbėjo 🥹😂 būna ir taip….
Kodėl sakiau ne,- nes plaukų daug, lūkestis projektui kuris 💯 procentu turi pavykti ir aš bijau 🫣🫣🫣
🤷🏽‍♀️🤷🏽‍♀️🤷🏽‍♀️🤷🏽‍♀️
Pavargau nuo dažymų, noriu nešioti savus, o jie ,- žili, bet ne visi. Kažkur kažkaip….
Vadinasi iš sintetinių produktų: miltelių, dažų ir tonavimo turime sukurti plaukuose vaizdą, kuris atrodytų natūraliai 🥳
Šiandien turėjome gerą patirtį ir susitikimą, ir aš vis dar džiaugiuosi, kad atsiranda tokių iššūkių, kurie virsta laimės ašaromis 🤍🤍🤍🤍
💕💕❤️❤️💯💯💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞💞✨✨✨✨✨✨✨✨✨✨✨

Kelios jūsų minutės, o man jūsų balsas labai svarbus 🌱🌱🌱🌱

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfA7XjDI4NRbcsBs9xt1ZqkYOGRbrh8nr8I6-prCzax8icQbw/viewform?fbclid=PAZXh0bgNhZW0CMTEAAafD0kZpbNOYah1I5d9bTIYEV3Va3BwixKmuTKtbaWkr8oWB5HCLVz4zhw_5Wg_aem_p3Gv7RQOI5QWR4TTkkmHbg